- lepintinis
- 1 lẽpintinis, -ė smob. (1) DŽ; L141,463,505 kas lepinamas, lepinamai augęs, numylėtinis: Vientinys sūnus tebuvo – dėl to ir paaugo lẽpintinis Plt. Leido ereliui, kaipo savo lepintiniui, ant savo žambais kiaušius dėti S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.